Medininkų pilis – viena ankstyviausių ir bene didžiausia Lietuvoje gardinio tipo pilis, užimanti kelių hektarų plotą. Manoma, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341), tai buvęs gynybos punktas nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų agresijos, galimo puolimo iš rytų, čia apsistodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai.
Medininkų gyvenvietė, manoma, įsikūrusi XIV a. pirmoje pusėje. Čia gyveno gynybinės pilies įgulos šeimos, amatininkai ir žemdirbiai, po valstybės krikšto – vienuoliai augustijonai. Vytautas Didysis čia taip pat buvo įkurdinęs totorius, kurie vėliau pasitraukė į Nemėžį.
Medininkų pilį sudaro keturi bokštai. Išlikęs šiaurės rytų bokštas – donžonas, pagrindinis Medininkų pilies akcentas, yra apie 30 m aukščio. Šio bokšto penktame aukšte buvo rasta ir figūrinės tapybos ant sienos fragmentų, kurie datuojami XIV amžiumi, čia buvusios patalpos, skirtos apsistoti atvykusiems valdovams. Vakarinis ir rytinis pilies bokštai dviaukščiai. Pietinis bokštas, kitaip nei rytų ar vakarų bokštai, pastatytas sienos išorėje, jo paskirtis buvusi ginti ne tik vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą, bet ir pačią sieną; trijose jo sienose įrengtos šaudymo angos. Pietinis bokštas buvo statytas vėliau nei pilis, jo keturis aukštus jungė mediniai laiptai. Pilies sienos 1,8–1,9 m. storio, kyla iki 15 m aukščio, juosiamos gynybinių griovių. Aukštutiniai Medininkų pilies vartai įrengti pietinėje bei šiaurinėje dalyse.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pradėti pilies atstatymo darbai. Nuo 2004 m. Medininkų pilis priklauso Trakų Istorijos muziejui, 2010 – 2012 metais ji buvo toliau restauruota ir pritaikyta muziejinei paskirčiai. Viduramžių dvasia atgyja pilyje vykstančių renginių metu.
Šaltinis: Lietuvos.Dvarai
